Kažkada rašiau kitoje savo instagram paskyroje @rutamieste apie vietas.
Kiekviena vieta turi savo istoriją, savo įvykį. Anksčiau jų tiek daug būdavo susietų su kažkokiais žmonėmis, nutikimais, smulkmenomis. Kiekvienas kambarys, skardis, supynės, kalnas, panorama, medis, parkas, suoliukas, ežeras, griuvėsiai, <…>, gatvės, – turi savo istoriją ir žmogų. Ir prisiminimuose tai lieka tik bendras vaizdas ir jausmas – vienas bendras jausmas. Ar kada susimąstei, kad išsitrina prisiminimai apie daiktus, vietas, veiklas, bet išlieka tas pagrindinis, tvyrantis jausmas. Kai norim patirti tą patį jausmą, darom tai, kas sužadina: pasileidžiam dainą, pagaunam tą patį kvapą, nuvažiuojam į seną vietą. Nes norim daugiau ir daugiau to gero jausmo, kuris mus pakylėja.
