Tikrai būna tokių didelių darbų, kuriuos mes norime įgyvendinti, bet nieko nesiimame. Kaip sabotažas prieš save. Pagalvojame, viską labai gerai suvokiame, kad tai būtų naudinga man, kad turiu padaryti ir t.t., nu bet niekaip neišeina pradėti.
„Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių.”
Tai visada gelbėja mažiau mąstyti. Taip, nemąstyti ir tiesiog pradėti daryti. Paprasta kalbėti, ar ne? O jei konkrečiau, padeda didįjį tikslą suskaidyti į daug mažų žingsnių. Kai pasidarai planelį su konkrečiais veiksmais ir šalia datomis, iki kada tai turi būti įgyvendinta, taip lengviau judėti į priekį ir ne taip baisu 🙂 Jei dar gąsdina ir nesinori pereiti prie sekančio veiksmo, skaidyk į dar mažesnius žingsnius. Kiekvienas žingsnis turi būti toks paprastas ir nedidelis, kad tave motyvuotų jo imtis. Pravartu kiekvieną veiksmą įsivertinti 0-8 balų skalėje, kai kiek tau tai sunku pradėti daryti (0 – labai lengva, 2 – šiek tiek sunku, 4 – vidutiniškai sunku, 6 – labai sunku, 8 – atrodo beveik neįmanoma). Skaidyk žingsnius į vis mažesnius tol, kol visos užduotys bus įveikiamos. Jei jau nebeišeina palengvinti užduoties, pergalvok, pažiūrėk į ją kitu kampu (pvz., paprašyti kažko kito pagalbos, tarkim, ne pats paskambinti sužinoti reikalingą informaciją, o paprašyti draugo).
Pavyzdžiui, noriu viena aplankyti Paryžių rugsėjį. Žingsniai, kaip galiu suskaidyti savo tikslą:
- apgalvoju maršrutą, ką noriu aplankyti
- pasidomiu apie ekskursijas
- susirandu nakvynės vietą
- užsisakau skrydžio bilietus
- susidedu daiktus, dokumentus
- nuvykstu į oro uostą ir t.t.
Susirašau prie visų įvykdymo datas ir įvertinu visus veiksmus balų skalėje, kiek man tai sunku padaryti. Matau, kad nesugebėsiu susirasti tinkamos vietos nakvynei, paprašysiu draugo. Manau, kad man bus per daug sunku nuvykti į oro uostą, paprašysiu nuvežti draugo ir padėti pačiame oro uoste. Jei visiškai atrodo neįveikiama užduotis nukeliauti iš savo namų iki užsienio naujų, laikinų namų, galbūt galiu keliauti patį kelią per agentūra su grupe, bet vis tiek būsiu viena 🙂
Tą pačią techniką galima naudoti ir iššūkiams, kurių vengiame daryti. Tik tokiu atveju susirašome visus iššūkius, kuriuos tuo metu sunku įveikti, įvertinam sunkumo skalėje, kiek tai man sunku ir galime pradėti nuo lengviausių. Tokiu atveju įveikus lengvesnes užduotis, įgysi vis daugiau pasitikėjimo savimi ir bus vis lengviau pereiti prie sunkesnių. Jei dar nesate pasiruošę pereiti prie sunkesnių, sugalvokite keletą lengvesnių ar vidutinio sunkumo, tokio svorio, kokias užduotis jau pavyko įveikti.
Pavyzdžiui, mano tikslas: man lengva išsakyti, ko man reikia ir ko aš noriu. Užduotys ir kiek man tai yra sunku:
- Paprašau draugo sutvarkyti sulūžusias dureles namie – 3
- Pasakau savo norus laisvalaikio leidimui, kai sprendžiame su draugais, ką veikti – 6
- Pasakau šeimos nariams, kokio maisto aš noriu šį vakarą – 5
- Atsisakau padėti pažįstamui prižiūrėti jo įmonės socialinius tinklus – 8
- Išeinu iš vakarėlio namo kada aš noriu – 4
Pradėsiu nuo pagalbos prašymo sutvarkyti namie sulūžusias dureles. Po to, kai vyks vakarėlis, išeisiu iš jo, kada tik norėsiu ir t.t. Matau, kad bus sunku atsisakyti kitam padėti, dėl to sugalvosiu šiek tiek daugiau užduočių, kurias man ne taip sunku būtų įveikti (mažiau įvertinu sunkumo skalėje).
Ir taip žingsnis po žingsnio ir kalnus nuversime 🙂 Keičiame įpročius, siekiame tikslų mažais žingsneliais.
