Tikriausiai visiems perfekcionistams, idealistams ir kitiems siekėjams reikia visur 100 %, ar ne? Visur būti geriausiais, viską padaryti tobulai, nesuklysti, įdėti maksimaliai pastangų, padaryti dabar ir pan. Visose visose temose.
Jei sugalvojai daryti iškylą, tai tik gražiai, apgalvoti apie viską, pasiimti daug daiktų, gražių, jokio valgymo iš maišelio. Jei sugalvojai gaminti mėsainius, bet negavai savo mėgstamiausių bandelių, važinėsi po kitas parduotuves, ieškosi, nes reikia būtent tokių, kokias buvai sugalvojęs, ir kitos netiktų. Jei buvai suplanavęs pabaigti skaityti skyrių šiandien, nors labai pavargai, bet ne, juk reikia įveikti dienos normą. Kai atostogauji, nori valgyti ten, kur geri atsiliepimai, kur skanu, gražu, tad pasidomi apie visas valgymo vietas, padarai analizę ir išrenki optimaliausią variantą pagal maisto asortimentą, kainą, atsiliepimus ir pan. Kai reikia suruošti vaikus į darželį/mokyklą, jie juk turi atrodyti tvarkingai, su sukrauta sveikų užkandžių kuprine, švariais drabužiais.
Kiek situacijų atpažinai save?
Ar tikrai visose situacijose būtina buvo skirti maksimaliai savo jėgų ir laiko?
Skirti daugiausia savo energijos ir laiko ten, kur sukursi didžiausią vertę.
Gal šiandien jautiesi labai pavargęs ir gali kai kuriuos darbus gali perkelti rytojui arba padaryti juos paprasčiau, pvz., įdėti ne 100 % pastangų, o 80 %. Tarkim šį kartą užsisakysi maisto į namus, vaikus išleisi su dėme ant rūbų ir šiandien neišlyginsi skalbinių. Arba iš vis jų nelyginsi 🙂 O likusį laiką skirsi savo poilsiui, kokybiškam bendravimui su šeima ir pan. Žodžiu, prevencija perdegimui.
