John Kabat-Zinn knygoje „Meditacija kasdieniame gyvenime” rašė: „mes atliepiame vieni į kitų sielvartą, nes visi esame tarpusavyje susiję. Kadangi visi esame viena visuma ir kartu didesnės visumos dalis, galime pakeisti pasaulį tiesiog pasikeisdami patys. Jei šią akimirką aš tapsiu meilės ir gerumo įsikūnijimu, tada vos pastebimu, tačiau išties reikšmingu būdu pasaulyje atsiras dar viena dalelytė meilės ir gerumo, kurio prieš tai nebuvo. Tai bus naudinga ir man, ir kitiems.”
Tu pats turi būti tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje.
Mohandas Gandhi
Vienu gyvenimo etapu daug gyvenau užsienio šalyse, komandiruotėse, dvi ar trys savaitės užsienyje, savaitė ar dvi savaitės namie ir vėl išvažiuoji. Kai pamatai daugiau pasaulio, kitų žmonių kultūras, prasiplečia mąstymas. Grįžus į Lietuvą pradėjau visus kalbinti nepažįstamuosius. Tiesiog išsikėliau sau tikslą pakalbinti bet ką bet kur, su kuo susiduriu kelyje, ar tai parduotuvėje belaukiant kasoje, ar praeivį stovint prie raudono šviesoforo ir pan. Pamenu, kaip gydytojo kabinete pagyriau gydytojos auskarus, buvo smuiko raktai, pradėjome apie tai kalbėti:) Arba einu slidžiu taku, prasilenkiu su žmogumi, paklausiu, kaip jam sekas saugiai eiti. Lifte pakalbinu kaimyno šunį. Kai darome darbe interviu pokalbius, visada pradžioje norisi nuimti įtampą, ką nors nereikšmingo pasakyti, paprasto, žemiško. Ir žinot kas žavu? – visi sako, kad lietuviai viską drebia į akis, yra susiraukę, rūškanais veidais, tačiau kai pakalbini, taip greitai persimaino. Viduje mes esam malonūs, noriai bendraujam, gyvais balsais netgi patys tęsiame pokalbį:) Vertinu mūsų natūralumą!
O kaip tu pradedi pokytį nuo savęs?
