Mūsų smegenys turi žemėlapius, tai įvairiausi takai, vieni labai gilūs, kiti vos matomi, kuo gilesnis, tuo labiau įsišaknijusi informacija. Ten įsirašo viskas per mūsų patirtį. Kuo dažniau elgiamės taip pat, tuo vaga labiau gilėja.
Tai lyg leistis rogutėmis nuo kalno nauja vaga.
Norman Doidge „Save keičiančios smegenys”
Kas nutinka, kai pabandome keisti seną įprotį nauju? Smegenys išsigąsta, bando išlaikyti senus mūsų atsakus, nes juk taip lengviau gyventi, viskas aišku, žinoma, daug lengviau eiti įprastu keliu. Kai norime elgtis kažkaip kitaip nei buvome įpratę – tam reikia laiko. Juk pirmą kartą leidžiantis nuo kalno rogutėmis nepravažinėtu taku yra daug sudėtingiau nei nuvažinėtu. Yra sakoma, kad naujam įpročiui įgyti reikia 21 dienos, o jį prarandame per 1 dieną. Nežinau, kiek tai tiesa, bet žinau tą, kad reikia duoti sau laiko klysti ir vis mėginti toliau. Vieną kartą nepavyko, reiškiasi, esu vienu bandymu arčiau norimo rezultato.
Tarkim jei norime mažiau užkandžiauti, reikėtų pagalvoti, kas už to slypi. Galbūt atidėliojame atlikti nenorimą užduotį, mums liūdna ar neturime ką veikti, bet nesame alkani. Gal tada atsiradus impulsui užkandžiauti, galime jį pakeisti kitu – pasikalbėti su draugu, pasivaikščioti ir pan. Kai suardome įsisenėjusį ciklą, impulsas – atsakas – rezultatas pasikeičia.
Norint, kad nedingtų motyvacija ir pasitikėjimas savimi, aš juk galiu pakeisti seną įprotį, eikime mažais žingsneliais. Net nepastebėsime, kaip pradėsime keisti automatinius rėžimus, senus įpročius.
Sąmoningai pagauti kilusį impulsą ir pagalvoti, kokio rezultato nori.
