Shinrin yoku – miško maudynės, Japonijos gamtos terapija, arba kitaip gamtos meditacija. Realiai tai susiformavo natūraliai, atsirado poreikis būti gamtoje, dėl per didelio gyvenimo tempo, nuolatinio bėgimo, streso, įtampos, aukštų reikalavimų, visuomenės spaudimo ir t.t. Tikslas – pasikrauti energijos, atgauti jėgas. Būnant gamtoje sumažėja patiriamas stresas, nerimas, nurimsta protas, normalizuojamas kraujospūdis, širdies ritmas, pagerėja atmintis, miego kokybė ir pan.
Nėra kažkokio konkretaus tikslo, kur nueiti, ką pamatyti, esmė priimti visa, kas vyksta, įsisąmoninti, ką matau, ką girdžiu, ką užuodžiu, ką liečiu, galbūt net skonį jaučiu, atkreipiu dėmesį, kaip jaučiasi mano kūnas, kokios mano emocijos ir impulsai veikti. Yra labai daug technikų, dėl to nuostabu praleisti visą dieną gamtoje su šios srities specialistu. Išmoktus pratimus gali pritaikyti savo gyvenime. Įjungiame kuo daugiau sensorių, dėmesingai pastebime viską. Be jokio vertinimo, tiesiog esame kartu, susiliejame su gamta.
Stebėti
Pastebėti gamtą tokią, kokia ji yra, mažiausias detales, smulkmenas. Sustoti prie objekto, kuris patraukia dėmesį, apžiūrėti jį pastebint visus įlinkius, iškilimus, faktūrą, dydį, spalvas. Skirti tam laiko tiek, kiek tik norisi. Leisti sau matyti viską, ką sutinki pakeliui, neskubėti, mėgautis akmenukais, drugeliu, žiedeliais, debesimis, tekančiu vandeniu ir t.t. Būti čia ir dabar. Nebuvau niekada atkreipusi dėmesio, kaip formuojasi kankorėžis!
Užuosti
Tai yra ir kvapų terapija – uosti gaivą, drėgmę, žydinčias gėles, pušis, medieną, dirvą ir kt. Įkvėpti, susilieti su visuma. Buvau pamiršusi, kaip skaniai kvepia gėlės! Tada ėjau ir uosčiau visas. Rožės kvepia skirtingai, visiškai:)
Klausyti
Praplėsti savo dėmesį ir aprėpti tiek garsų, kiek pavyksta išgirsti. Galbūt tai genys kalantis kamieną, gal paukščių sparnai skrodžia orą, kažkur lūžta medžio šakelės, čiurlena upelis. Kiek daug garsų galima pastebėti!
Skonis
O kaip su skonio sensoriu? Galbūt pavyksta kažką pajausti burnoje? Kai leidžiame sau pastebėti skonio receptorius, galbūt rasime prieš tai valgyto maisto pojūtį, o gal norėsime paragauti pušies spyglių, vandens lietaus lašelį. Tiesiog susikoncentruojam į skonio jutimus.
Liesti
Kiek daug galima pajausti faktūrų, tai slidu, tai grubu, sausa ar šlapia. Galime prabraukti pirštus pro medžio kamieno žievę, paimti nukritusį lapą, o kaip akmenuko paviršius? Gal norisi išsiauti iš batų ir pabraidžioti upėje, o gal jausti samanas, žolę po kojomis. Leisti sau tiesiog būti.
Neįmanoma išvengti minčių. Priimti jas kaip praslenkančius debesis danguje. Tiesiog pastebėti, įvardinti ir paleisti. Leidžiu sau būti čia ir dabar, sąmoningai ir dėmesingai pastebėti aplinką. Taip pat galiu pastebėti savo emocijas ir impulsus veikti. Tiesiog būti atviriems visoms patirtims.
Ar ši vieta priima mane? Ar aš ją priimu? Tai visas gyvenimas, ciklas – viskas ratu – mirties ir gyvybės tema. Mes esame daug artimesni gamtai nei įsivaizduojame.
