Ar kada nors susimąstei, kad baimės yra įgytos? Ar prisimeni save vaikystėje, kai bebaimis ėjai, griuvai, kritai, bandei, ėmei, darei, o šalia aplinkiniai sakė: „neik, neimk, nugriūsi, susimuši” ir t.t. Taip, jie tai sakė iš savo išmoktų pamokų, įgytų kitų baimių, jie nori mus apsaugoti nuo pavojų. Bet tokiu atveju mes perimame jų baimes. Tai ką dabar daryti su visu tuo bagažu? Mano draugė mėgsta sakyti:
Bijok ir vis tiek padaryk!
Mane tai padrąsina. Tada nusišypsau, bijau ir vis tiek mėginu padaryti. Aišku, ne visada. Kai kada dar per daug bijau, kad būčiau pasiruošus keisti, reiškiasi, dar ne laikas. Dar turiu pabūti su ta baime:)
Geras katalizatorius yra atskirti baimę ir jaudulį. Man padeda, kai įsivaizduoju rezultatą, kokius jausmus man sukelia, jei nepamėginčiau – ar nusiviliu nepabandžius, ir kokie jausmai man kyla, kai įsivaizduoju patį veiksmą – ar tik dar labiau kalatojasi širdis, drėksta delnai, atsiranda gumulas gerklėje. Juk kūnas mums išduoda, kaip mes jaučiamės viduje:) Grįžtu prie jaudulio – jaudulys mus skatina į priekį, nuteikia teigiama energija, mes norime padaryti, bet jaudinamės, mindžikuojam vietoje. O didžioji baimė – sukelia neigiamą energiją, per daug bijau ir, jei nepamėginsiu, per daug neliūdėsiu. Ar dažniau pas Tave būna jaudulys ar baimė?
Atskira tema yra fobijoms, kai žmonės bijo aukščio, bijo numirti, bijo mažų erdvių, liftų, tiltų, vorų ir pan. Yra daug technikų, kaip dirbti su jomis. Pavyzdžiui, žmogui, kuris bijojo insulto, reikėjo sau kartoti: „aš taip bijau, kad mane tuoj ištiks insultas, man širdis daužosi, labai bijau insulto, jis tuoj mane ištiks”, jis tai kartojo ir kartojo ir baimė patapo tokia didelė, kad jai nebuvo kur dingti tik trauktis. Žmogui nebeišėjo dar labiau bijoti.
Dabar aš taip stipriai pasistengsiu bijoti, kad net baimė išsigąs.
Man patiko Teal Swan pasakota technika, kaip dirbti su savo baimėmis. Trumpai apie tai – yra dvi kėdės, tu atsisėdi ant vienos kėdės, esi tas, kuris bijo, o kai atsisėdi ant kitos kėdės, tu esi pati baimė. Tau reikia pasikalbėti su savo baime, pripažinti ją egzistuojant, leisti jai būti, išklausyti baimę, leisti jai išsikalbėti. Už viso to slypi praeities trauma, kažkoks įvykis, už kurio nepatenkintas poreikis, siekiama emocija. Kai leidi garsiai išsikalbėti tavo baimei, priimi ją, ji pradeda mažėti. Taip tu priėmei vieną savo dalelę į visumą. Tikriausiai dar liko jų daug susirinkti, bet tai ateityje 🙂
Nepamiršk pasidžiaugti savimi, kai priimsi baimę.
