Mes daug ko norime, daug ko siekiame, bet ar susimąstome, kiek tai iš tiesų mums teiktų džiaugsmo. Dažnai žmonės siekia būsimo rezultato ir pamiršta, kad visa esmė yra procesas. Juk kiek laiko pasimėgaus pasiektu rezultatu? – kelias minutes? O po to toliau alkio tenkinimas, nauji tikslai.
Man patinka sau įsivardinti du sąrašus:
- Džiaugsmo ir prasmės sąrašas – konkrečios sąlygos, kuriomis gyvenimas teka gera vaga.
- Siektinų darbų, svajonių sąrašas.
Prisimink tuos momentus, kada jauteisi laimingas, kas tuo metu vyko, ką darei, kokias smulkmenas pastebi, pagalvok apie tuos įvykius, detales, žmones, daiktus, kada jauteisi, jog gyveni iš visos širdies, prasmingai.
Ir pagalvok apie dalykus, ko sieki, kas yra tavo planuose, kokius darbus turi nudirbti. Tiesiog, ko tu sieki.
Kiek abu sąrašai sutampa?
Ar nėra taip, kad į svajonių sąrašą įrašei naujesnę mašiną, geresnį darbą, didesnį būstą, kai džiaugsmą iš tiesų teikia santykiai, poilsis, knygos, sportas ir pan. Tarkim naujesnės mašinos siekis gali būti, kad nori pasirodyti prieš kitus:) Na, nori būti vertinamas arba sieki daugiau laisvės pojūčio. Turi daiktą, kurį gali valdyti, kuris visiškai priklausomas nuo tavęs. Visada yra pamatinis poreikis:) Galbūt jį gali patenkinti kitais būdais.
Man šie sąrašai padeda grįžti į vėžes, padeda nusiraminti. Dažnai prisimenu, kas man teikia iš tiesų džiaugsmą, gyvenimo prasmę. Tada problemos tampa mažos, siektini daiktai nebetenka savo vertės. Suprantu, kad būtų lengvesnė buitis, patogesnis gyvenimas, bet nu jei man džiaugsmą teikia supynės, pasivaikščiojimai, piknikai, išvykos, kultūros renginiai, pokalbiai, knygos, naktį žvaigždžių stebėjimas, smėlis pajūryje ir t.t. Ir mano svajonės šiuo metu paprastos – piligriminis žygis, tam tikros kelionės, išbandyti konkrečias sporto šakas, daugiau turėti degustacinių vakarienių, taip, man patinka maisto pasaulėlis 🙂 Mano svajonės vis dar tokios pačios, neturiu ką daugiau prirašyti, nes noriu gerai jaustis dabar, šiandien.
Juk laimę teikia buvimas čia ir dabar, vertinimas to, ką turi, kas esi dabar. Jei nedžiugina – reikia keisti dabartį, o negyventi ateitimi, kad jau ateityje bus geriau. Žinau, kad lengva pasakyti, bet juk mažais žingsneliais keičiame įpročius, savo mąstymą. Duokime sau laiko. Linkiu leisti prasmingai savo gyvenimą.
