2003 m. Richard Davidson, Jon Kabat-Zinn ir jų bendradarbiai nustatė, kad 8 savaites 6 dienas po valandą per dieną atliekant sąmoningumo meditacijas smegenyse ir imuninėje sistemoje įvyksta ilgalaikių pokyčių. Po tyrimų, kurie buvo atlikti tiriamiems dalyviams, parodė, kad suaktyvėjo kairė kaktinė smegenų sritis, susijusi su teigiamomis emocijomis. Taip pat susidarė kraujyje daugiau antikūnų, reiškia – stipresnė imuninė sistema. Kuo didesnis kairės pusės kaktinės srities aktyvumas, tuo daugiau antikūnų. Kiti tyrimai parodo, kad psichikos treniruotėmis (sąmoningomis meditacijomis) galima susilpninti uždegiminę reakciją į įtampą. Kitaip sakant praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą gali sumažinti stresą, įtampą, matyti tikrą realybę, kuo labiau gyventi dabarties momente.
Teikti pirmenybę esamai akimirkai. Dabarties akimirka yra lyg trumputės atostogos nuo pastangų – dabartyje nėra ateities, todėl ir rūpesčių mažiau.
John Kabat-Zinn knygoje „Meditacija kasdieniame gyvenime” rašo: „man dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) yra tiesiog sąmoningo gyvenimo menas. Nebūtina tapti budistu ar jogu, kad galėtumėte jį praktikuoti. Kiekvienas bent šiek tiek išmanantis budizmą žino, kad jo esmė yra būti savimi ir nesistengti tapti kuo nors kitu, kuo dar netapai. Budizmas mus moko aiškiai suvokti savo prigimties gelmes ir leisti joms netrukdomai skleistis. Tai nutinka mums pabudus ir išvydus daiktus tokius, kokie jie yra iš tiesų.”
Todėl dėmesingo įsisąmoninimo praktika neprieštarauja jokiems įsitikinimams ar tradicijoms – nei religinėms, nei mokslinėms, – taip pat ja nesiekiama nieko įpiršti, tuo labiau naujos įsitikinimų sistemos ar ideologijos. Dėmesingas įsisąmoninimas yra praktinis būdas suvokti savo būties pilnatvę nuosekliai save stebint, tyrinėjant ir sąmoningai elgiantis. Sąmoningumo praktika neturi nieko bendra su šaltu protu, analitiniu mąstymu ar gebėjimu nieko nejausti. Tai yra švelni, į dėkingumą sutelkta ugdanti praktika. Jai taip pat tiktų pavadinimas „širdingumo praktika”.
Kartais naudinga sau pripažinti, kad iš tiesų nežinai kelio, ir atvirai priimti pagalbą iš netikėčiausių šaltinių. Tai padeda užmegzti glaudesnį santykį su savo vidine ir išorine energija, taip pat su sąjungininkais, gimstančiais iš jūsų širdingumo ir nesavanaudiškumo.
Dėmesingo įsisąmoninimo ugdymo praktika skatina mus pastebėti ir gerbti savo vidinio nykštuko energiją, užuot nutrūktgalviškai nėrus į įvykių sūkurį, pamiršus didingesnius savo esybės klodus ir vadovaujantis vien protu, suvaržytu siaurų ambicijų ir minčių apie asmeninę naudą.
Geros ir tinkamai parinktos įžvalgos, siektini procesai. Ačiū.
Gal šiek tiek nuokrypis nuo esminės temos, bet dėl asmeninės naudos siekimo turiu dvejopų minčių (paskutinio sakinio). Suprantama, asmeninė nauda nėra siektinas procesas. Visuomenėje augame augindami vieni kitus ir egoizmas nėra siektina. Rūpintis reikia ir savimi, ir kitais, tai galėtų būti laimės mokykla. Bet ta kita lazdos pusė – niekas kitas, taip nepasirūpins tavimi, nei tai padarysi pats ir tai galbūt pirmiau? Taip, gal kažkas yra laimingas ir jaučiasi labiau išsipildęs padaręs kitą laimingu ir nereikia sekti paskui daugumos bandą, bet gyvenimo patirtys yra labiau kitokios. Sėkmingų, laimingesnių žmonių istorijos galbūt labiau paremtos siekiant asmeninės naudos. Kažkas kažką išrado, pastatė tiltą, sukūrė bombą, nutiesė kelią, sukūrė sėkmingą verslą, išrado vakciną ir t.t. Taip, tai kažkam, bet galbūt pradžioje tai įvyko siekiant asmeninės naudos, finansinės naudos. Norime gyventi geresniame name, valgyti skaniau, atrasti daugiau ir tai vyksta lyginimo principu savęs prieš kitą ir didesne asmenine nauda. Taip neturėtų būti ir atrodo tarsi situacijos išrutuliojimas, bet na.. Kokia Jūsų įžvalga? 🙂
AČIŪ už pasidalinimus:) Į mane „tu”. Įraše mano minčių ne daug pasakyta, daugiau tai yra kelių knygų mintys, pagrinde Mindfulness pradininko Jon Kabat-Zinn. Galbūt nebent vertime pasiklysta (gūščioju pečiais). Hm, net nepagalvojau, kad ištransliavau žinutę, jog auginti kitus, rūpintis kitais, daryti laimingus kitus, žodžiu, viskas apie kitus. Jokiu būdu ne. Kai krenta lėktuvas, pirma užsidėti kaukę sau, o tik po to rūpintis aplinkiniais. Kai man su savimi lengva, ir aplinkiniams bus su manimi daug lengviau. Visi bus laimingesni:) Man tai yra savistaba, atjauta sau, sustojimo pauzė, pasirūpinimo savimi būdai. Aš tik už tai, kad pirma pradėti nuo savęs, susidraugauti su savo demonais, tik po to gali padėti kitiems.
Žinutė teisinga, tikrai ne viskas apie kitus. 🙂 Gal per didelė mano paskutiniojo sakinio interpretacija, neapimant viso įrašo konteksto. Toks truputėlį „tricky”.
Pritariu minčiai. Apie lėktuvą pavyzdys tikrai – stiprus 🙂
taip:) lėktuvo pavyzdys man patinka. Jį galima pritaikyti daugelyje situacijų:)) Ir diskutuoti man visada patinka!
Tai labiau ne diskusija, o nuomonių išgryninimas 🙂
Susidraugavimas su savais demonais. Tai labiau jų atradimas, pripažinimas, kad jie yra ir turi būti, ar jų atradimas ir bandymas švelninti, slopinti? Žinoma, demonai nelygu demonams, bet neapimant kraštutinumų 🙂
Jokiu būdu neslopinti, jie juk dėmesio reikalauja:) Tad kaip tik suteikti dėmesį, išgirsti, kaip svečią į namus priimti ir pasirūpinti. Tada jie sumažėja ir intgeruojasi.
atsistebėti, kiek niekinių dalykų šiais laikais pateikama už tikrą reikalą. Užėjau visiškai atsitktinai, net neprisimenu per kur… Gyvenimo mokyti gali tik žilas aksakalas, atbuvęs daugiau kaip po dvidešimt vestuvių, krikštynų, ladotuvių, praleidęs kurį laiką tremtyje, priverstinėje kompanijoje, patyręs sugrįžimą, atleidimą ir pats atleidęs…
dėkoju už Jūsų nuomonę, tai tik Jūsų nuomonė. O aš dalinuosi savo gyvenimu ir tai yra mano nuomonė.